Daržovių auginimas sode

Šiuolaikiniame pasaulyje labai naudinga ir tikslinga turėti visą sodą daržovėms ir vaisiams auginti. Ir labai svarbu teisingai suplanuoti sodą, nes tai turi įtakos derliaus kokybei ir dydžiui. Kiekvienas daržas turi būti kruopščiai suplanuotas, atsižvelgiant į vietą, mikroklimatą tam tikrame regione, lysvių skaičių ir dydį arba atstumą nuo gatvės.
Būtent sodininkystės dėka kasmet vis labiau populiarėja savarankiškas daržovių auginimas. Ir vis daugiau žmonių nori prie namo ar sklype susiplanuoti savo daržą. Nenuostabu, kad visada galime mėgautis šviežiomis daržovėmis, užaugintomis ekologiškai be dirbtinių trąšų ir cheminių purškimų, ir kiek sutaupome! Be to, yra keletas dalykų, kurie jus džiugina, pavyzdžiui, auginti mažą sodinuką arba savo morkų ar salotų sėklą. Niekas neturi daugiau įtakos jūsų gerovei, kaip matomas ir apčiuopiamas mūsų darbo poveikis. Šviežios salotos ar sultingi pomidorai, dar šilti nuo saulės, nekonkuruoja su parduotuvės daržovėmis.

Nustatykime, koks sodo dydis bus optimalus.
Turėtumėte žinoti, jei norite suplanuoti daržą, kad 150 m² plote daržovės užteks keturių asmenų šeimai. Tereikia atjungti daugiau vietos reikalaujančias bulvių lysves, o auginti pačiam iš esmės nepelninga. Turint gerai suplanuotą sodą, net kelios dešimtys kvadratinių metrų gali atnešti tikrai gausų daržovių derlių.Viename sode galima auginti kelių rūšių daržoves, o dar geriau – daržoves ir žoleles, kurios teigiamai veikia viena kitą. arba padėti atbaidyti kenkėjus. Geras pavyzdys, kokias daržoves sodinti vieną šalia kitos vienoje eilėje, gali būti, pavyzdžiui, svogūnai ir morkos. Svogūnų kvapas efektyviai atbaido morkų kenkėjus.

Norėdami planuoti sodą, turėtumėte pradėti nuo tinkamos vietos, kurią ilgą laiką turėtų apšviesti saulė. Dėl to augalai augs greičiau, o pačios daržovės saulės dėka bus skanesnės ir turtingesnės vitaminų. Daug pavėsio netinka daržovėms auginti, todėl pavėsingose ​​vietose daržo nerekomenduoju. Gerai apšviesta lysvė reikalinga tokiems augalams kaip lapinės salotos ar špinatai, kurie pavėsyje kaupia nitratus, taip pat visoms šilumą mėgstančioms daržovėms, pavyzdžiui, pomidorams ar paprikoms.
Taip pat labai svarbus veiksnys yra sodo dirvožemio kokybė, kurią prieš sodinant daržą dažniausiai reikia patręšti, praturtinti organinėmis medžiagomis ir dažnai nurūgštinti.

Laistyti sodą yra labai svarbu ir tai turėtų būti daroma reguliariai, ypač kai žemė lengva ir greitai išdžiūsta. Kita vertus, kai sklype po planuojamu daržu dažnai stovi vanduo, po lietaus ilgai išlieka balos, verta statyti užaugintas daržoves.

Planuodami daržą, turėtumėte atkreipti dėmesį ir į mūsų regiono klimato sąlygas. Jie turi didelę įtaką daržovių augimui ir vystymuisi. Ten, kur švelnus klimatas, ypač mūsų šalies vakaruose ir pietvakariuose, galima sodinti net baklažanus ir paprikas.

Taip pat turėtume nepamiršti neauginti daržovių per arti judrių gatvių ar pramoninėse zonose. Tokiu atveju nerekomenduojama auginti lapinių daržovių, kurių dalį valgome virš žemės. Jie sugeria per daug kenksmingų medžiagų. Postindustrinėse vietovėse arba šalia pramonės pravartu atlikti dirvožemio analizę, kuri parodytų, ar substrate nėra kenksmingų medžiagų, kurios galėtų prasiskverbti į daržoves.