by 
Ko gero, dauguma sodininkų labiausiai laukia pavasario, kai pražys vyšnios, vyšnios, slyvos, obelys, kriaušės ir visi kiti sodo augalai. Tačiau visi laukia ne tik derliaus, bet ir gražių gėlių. Deja, toks pat derlius laukia ne tik jų, bet ir įvairių sodo kenkėjų.
Beveik kasmet sodus ir daržus itin aktyviai puola sraigės. Nors jie, kaip ir bet kuris gyvas organizmas, būtini ekosistemai, tampa maistu ežiams, paukščiams ir kitiems smulkiems žinduoliams, sodininkų kantrybė senka. Turbūt visi sodininkai yra susidūrę su šliužais, kurie ėda viską, ką randa. Daržovių augintojai dažnai skundžiasi, kad vos išdygus sėkloms sraigės nugraužia šviežius daigus. Ne taip seniai Lietuvoje atsirado ypač didelių sraigių, nuo kurių apsisaugoti tikrai sunku.
Yra nemažai patarimų, kaip apsaugoti sodus ir daržus nuo sraigių ir kitų šliužų. Tačiau tiems, kurie nenori naudoti cheminių medžiagų, teks apsišarvuoti kantrybe. J. Jansone išskiria ne vieną natūralų apsisaugojimo nuo sraigių būdą: „Natūraliausias būdas, kuris, atvirai kalbant, nemalonus, yra tiesiog rinkti sraiges. Tačiau pakeltose lysvėse ir šiltnamyje sutrinti kiaušinių lukštai jiems taip pat sukelia diskomfortą“.
Apskritai, yra tam tikrų būdų, kaip juos sustabdyti – tai įvairūs spąstai, kuriuos kiekvienas gali pasistatyti sode. Tiesa, tai reikalauja nuolatinės priežiūros, kasdienės apžiūros. Šliužai mėgsta alų, todėl galite pasigaminti alaus spąstus. Tokiu atveju plastikiniai puodeliai įkasami į žemę, į juos įpilama šiek tiek alaus, tada šliužai įsiropščia į vidų ir žūva. Tačiau šiuos spąstus reikia reguliariai atnaujinti.
Taip pat yra cheminių preparatų, skirtų kovai su šliužais – moliuskų cidais. Šie vaistai dažniausiai yra labai veiksmingi, tačiau nuodingi – juos reikėtų gydyti ypatingai atsakingai.
